- priplėkimas
- priplėkìmas sm. (2); SD1198, N → priplėkti: Nieko nebus iš žirnienių miltų, priplėkimù atsiduoda Srv. Miltai priplėkimù trenkia Jnš. Spirgai gavo priplėkìmą Jrb. Namus jūsų reik tankiai parvėdinti, idant priplėkimo ir drėgnumo nebūtum Rp. \ plėkimas; įplėkimas; priplėkimas; suplėkimas
Dictionary of the Lithuanian Language.